Pramoninių valymo priemonių pokyčiai: link tvarumo ir saugaus naudojimo
-
Pastaraisiais metais pramoninių valymo priemonių rinka sparčiai keičiasi, siekiant didesnio saugumo ir mažesnio poveikio aplinkai. Tradiciniai tirpiklių pagrindu pagaminti valikliai, nors ir buvo veiksmingi, kelia pavojų sveikatai ir aplinkai dėl jų toksiškumo ir didelio lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekio. Dėl šių priežasčių įmonės vis dažniau ieško alternatyvų, kurios ne tik atitiktų jų valymo poreikius, bet ir būtų saugesnės darbuotojams bei tvaresnės.
Klimato apsaugos reikšmė
Klimato atšilimas, aplinkos tarša, plastiko atliekos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir biologinės įvairovės apsauga yra svarbiausios šių dienų problemos. Vis daugiau šalių skelbia klimato nepaprastąją padėtį, pripažindamos skubų poreikį veikti. Koks vaidmuo pramoninių valiklių srityje tenka klimato apsaugai?
Tvarus valymas taip pat svariai prisideda prie aplinkos apsaugos. Pramoniniai valikliai yra esminė gamybos proceso dalis, užtikrinanti įrenginių priežiūrą. Netvarkingi ar sugedę įrenginiai įmonėms sukelia ne tik rūpesčius, bet ir finansinius nuostolius dėl prastovų.
Tirpiklių poveikis ir saugos iššūkiai
Daugelis pramoninių valiklių vis dar turi tirpiklių ar kitų cheminių medžiagų, kurioms reikalingos specialios laikymo ir šalinimo priemonės. Be to, būtina užtikrinti tinkamą darbo saugą, naudojant apsaugines priemones, ventiliaciją bei kaukes. Tad kyla klausimas – ar egzistuoja saugesnės alternatyvos, mažiau kenksmingos aplinkai?
Aukšti vartotojų lūkesčiai dėl tvarumo
Tvarumo sąvoka dažnai minima, tačiau jos esmė slypi rūpinimusi aplinka, ekonominiais ir socialiniais aspektais. Įmonėms būtina ne tik veikti atsakingai, bet ir būti skaidrioms. Golsanam Moradi atliktas tyrimas „Tvarumas kaip pirkimo sprendimo veiksnys“ parodė, kad tvarumo aspektas vartotojams tampa vis svarbesnis – 69 % jų atkreipia dėmesį į produkto ar įmonės tvarumą .
Tyrime taip pat nurodyta, kad „Valymo priemonių“ kategorija pagal svarbą užima antrą vietą po „Skalbimo priemonių“. Tai rodo, jog vartotojų lūkesčiai dėl šių produktų tvarumo yra labai dideli.
Pramoninių valiklių svarba B2B sektoriuje
Pramoniniai valikliai yra svarbi priemonė mašinų ir įrenginių priežiūrai, kuri tiesiogiai veikia įmonės produktyvumą. Tačiau daugelis jų vis dar yra pagaminti iš cheminių medžiagų, kurioms reikia specialaus saugojimo ir šalinimo. Be to, būtinos apsauginės priemonės, tokios kaip ventiliacija ir asmeninė apsauga.
Tvarumas kaip prioritetas
Kaip jau minėta, tvariai pagaminti produktai ir įmonės, veikiančios tvariai, yra itin svarbios vartotojams. 2017 m. Facit tyrimas aiškiai tai parodė – 69 % vartotojų atkreipia dėmesį į produkto ar įmonės tvarumą pirkimo metu. Todėl įmonėms svarbu sukurti ilgalaikę ir, svarbiausia, patikimą tvarumo strategiją, kuri būtų įgyvendinama visuose lygmenyse.
Kad vartotojų ir įmonių požiūriai į tvarumą yra panašūs, įrodo Ernst & Young tyrimas „Tvari verslo praktika“. Jame net 79 % apklaustų vidutinio dydžio įmonių jau 2011 m. teigė, kad tvari verslo praktika yra „labai svarbi“ arba „svarbi“. 2007 m. taip manė tik 65 %, kas rodo 14 procentinių punktų augimą.
Kaip ir daugelis kitų įmonių, Bio-Circle jau ne vienerius metus skiria didelį dėmesį tvarumui, ypač gamindama pramoninius valiklius, kurie yra būtini mašinų priežiūrai. Šie valikliai gaminami naudojant natūralius veikliuosius komponentus, tarp kurių daugiausia augalinės kilmės paviršinio aktyvumo medžiagos. Dauguma jų yra LOJ (lakieji organiniai junginiai) neturintys arba su sumažintu tirpiklių kiekiu, todėl Bio-Circle užima lyderės poziciją pramoninių valiklių rinkoje. Šie valikliai yra saugūs aplinkai ir draugiški vartotojui, tapdami viena iš geriausių aplinkai saugių alternatyvų, siūlomų B2B valiklių rinkoje.
Pramoniniai valikliai įrenginių priežiūrai
Kodėl turėtų būti abejojama tirpiklių turinčių pramoninių valiklių naudojimu įrenginių priežiūrai? Juk ilgą laiką buvo valoma būtent taip! Atsakymas yra paprastas ir kartu nerimą keliantis: tirpikliai yra pavojingi dėl savo toksiškumo ir lakumo. Jų garai patenka į organizmą per kvėpavimo takus ir odą, kur kaupiasi organuose. Tai gali sukelti kvėpavimo takų ligas, nervų sistemos pažeidimus, odos ligas ir net vėžį. Dėl tirpiklių didelio lakumo kyla klausimas, ar apsaugos priemonės – tokios kaip apsauginis kostiumas, pirštinės, akiniai, kaukė bei tinkama ventiliacijos sistema – gali užtikrinti 100 % saugumą.
2012 m. Leuphana Lüneburgo universiteto atliktas tyrimas tyrinėjo darbo apsaugą ir saugą įmonėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įmonės stipriai įsipareigoja užtikrinti socialinį tvarumą (ypač darbo saugą) ir ekologinį tvarumą (tokius aspektus kaip emisijos, atliekos ir nuotekos). Darbo sauga ir apsauga buvo įvertintos 4,5 balo iš 5 (kur 1 reiškė „nereikalinga“, o 5 – „stiprus įsipareigojimas“).
Nors šiame straipsnyje nėra detaliai nagrinėjama, kokiomis aplinkybėmis tirpikliai gali sukelti ligas, faktas lieka tas, kad dėl savo didelio lakumo jie patenka į organizmą per kvėpavimo takus ir odą, ir gali kauptis organuose.
Įmonių sveikatos išlaidos
Faktas yra tas, kad sveikas ir gerai besijaučiantis darbuotojas yra produktyvus ir vertingas įmonei. Jau nekalbant apie asmeninę darbuotojo, jo šeimos ir draugų gerovę. Tačiau darbuotojų sveikatos problemos Vokietijoje jau ilgą laiką sukelia milžiniškas išlaidas, siekiančias šimtus milijardų eurų.
Pasak „Booz & Company“ (dabar Strategy&), PwC strateginių konsultacijų padalinio, atlikto 2009 m. tyrimo „Pranašumas – prevencija“, dėl absentizmo (darbuotojų nebuvimo dėl ligos) ir prezentizmo (kai sergantys darbuotojai vis tiek eina į darbą) Vokietijos įmonės patyrė apie 129 mlrd. eurų nuostolių. Bendras ekonominis nuostolis dėl prarastos pridėtinės vertės siekė net 225 mlrd. eurų.
Paprasčiau tariant, Vokietijos ekonomika kasmet praranda apie 225 mlrd. eurų dėl ligų sukeltų darbuotojų nebuvimo ir jų sumažėjusio produktyvumo.
Panaši tendencija pastebima ir kalbant apie sveikatos priežiūros išlaidas, kaip rodo Vokietijos Statistikos departamento tyrimai. 2017 m. pirmą kartą Vokietijos sveikatos išlaidos per dieną viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Bendra metinė suma tais metais siekė 375,6 mlrd. eurų, arba 4 544 eurus vienam gyventojui. Palyginimui, 2013 m. vienam gyventojui teko 3 902 eurai, o išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 314,7 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad per ketverius metus (2013–2017 m.) sveikatos išlaidos padidėjo 60,9 mlrd. eurų.
Šviesa horizonte
Ar darbuotojų sveikatos išlaidos ir toliau augs? Ar sveikatos priežiūros kaštai vis dar didės? Kaip ir visame gyvenime, ši situacija turi dvi puses – viskas priklauso nuo požiūrio. Prevencija gali tapti lemiamu veiksniu. Pavyzdžiui: ar atliekate automobilio techninę apžiūrą reguliariai, ar laukiate, kol jis sugenda kelyje? Reguliariai prižiūrimas automobilis ne tik tarnauja ilgiau, bet ir išlaiko didesnę vertę perparduodant.
Lygiai taip pat be tirpiklių arba sumažinto tirpiklių kiekio turintys pramoniniai valikliai mašinų priežiūrai gali būti laikomi prevencine priemone. Tai veiksmas, kuris padeda išvengti nepageidaujamų pasekmių – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, tiek aplinkai.
Pasak „Strategy&“ (buvusi „Booz & Company“) atlikto tyrimo „Pranašumas – prevencija“, kiekvienas į prevenciją investuotas euras grąžina nuo penkių iki šešiolikos eurų. Šios sumos susidaro dėl sutaupytų išlaidų, mažinant darbuotojų nebuvimą darbe (ligos dienas) ir sumažinant sveikatos priežiūros kaštus (tiesiogines išlaidas, tokias kaip vaistai ar gydymo išlaidos).
Požiūrio klausimas
Tirpiklių neturinčių arba sumažinto tirpiklių kiekio pramoninių valiklių privalumai yra akivaizdūs: darbuotojai dirba sveikesnėje aplinkoje, o tai gerina jų savijautą ir darbo efektyvumą; įmonės sutaupo darbo apsaugos priemonių, saugojimo ir atliekų tvarkymo kaštus; taip pat tausojama aplinka.
Pramoninių valiklių rinkoje atsiradus šių alternatyvų, šioje srityje prasidėjo pokyčiai. Todėl Bio-Circle vizija – „Švarus pasaulis su žmogumi jo centre“ – yra ne tik įkvepianti mintis, bet ir realus veiksmo planas.
Kiekvienas gali prisidėti prie pokyčių, jei tik nori! Nesvarbu, ar esate vartotojas, ar verslo savininkas. Atsisakykite komforto zonos ir įpročių, kurie trukdo keistis. Net maži veiksmai gali turėti didelį poveikį, jei juos nuosekliai įgyvendinsite.
Pramoninių valiklių be tirpiklių naudojimas yra veiksminga priemonė, mažinanti nepageidaujamas pasekmes darbuotojams, darbdaviams ir aplinkai.
Šaltinių sąrašas:
- Statistisches Bundesamt (Destatis), 2019: „Umweltschutzausgaben im Jahr 2016 gegenüber Vorjahr um 2,9 % gestiegen“
- Statistisches Bundesamt (Destatis), 2019: „Umweltschutzausgaben“
- Golsanam Moradi, Hochschule Bonn-Rhein-Sieg: „Nachhaltigkeit als Kaufentscheidungsfaktor – eine empirische Studie“
- FACIT, Haus der Forschung: „Sustainability Image Score 2017“
- Ernst & Young: „Nachhaltige Unternehmensführung – Lage und aktuelle Entwicklungen im Mittelstand“
- Leuphana Universität Lüneburg: „Corporate Sustainability Barometer“
- Strategy&, PwC: „Vorteil Vorsorge – Die Rolle der betrieblichen Gesundheitsvorsorge für die Zukunftsfähigkeit des Wirtschaftsstandortes Deutschland“
- Statistisches Bundesamt (Destatis), 2019: „Gesundheitsausgaben pro Tag überschreiten Milliardengrenze“
- Statistisches Bundesamt (Destatis), 2019: „Gesundheitsausgaben im Jahr 2017: + 4,7%“
- Statistisches Bundesamt (Destatis), 2019: „Gesundheitsausgaben im Jahr 2014 bei 328 Milliarden Euro“
- Strategy &, PwC: „Vorteil Vorsorge – Die Rolle der betrieblichen Gesundheitsvorsorge für die Zukunftsfähigkeit des Wirtschaftsstandortes Deutschland“
