Dezinfekciniai skysčiai gali sutrikdyti sveikatą: chemikas pataria, kokių medžiagų vengti

Paviršiams dezinfekuoti skirtas skystis neturėtų būti naudojamas ant rankų, taip pat svarbu atidžiai perskaityti informaciją dezinfekcinio skysčio etiketėje, pataria chemikas. Priešingu atveju galima nudeginti odą, pažeisti akis, kvėpavimo takus, sukelti alergines reakcijas, apsinuodyti ar net apsvaigti. Kokių klaidų nedaryti?

„Dėl mažo žmonių srauto nuosavoje aplinkoje patariama nenaudoti agresyvių dezinfekcinių priemonių, nes tam nėra būtinybės. Tai tokios dezinfekcinės priemonės, kurios turi išliekamąjį poveikį, taip pat alkoholio pagrindo dezinfekantai ar labai agresyvūs aplinkai ir žmogaus sveikatai balikliai“, – sako chemikas Lukas Žarnauskas, dirbantis biotechnologijų bendrovėje „Bio Circle Balticum“.

„Dezinfekciniai skysčiai, kurių veiklioji medžiaga po dezinfekcijos lieka ant paviršių, gali sukelti alerginę reakciją ar kitaip sutrikdyti sveikatą, nes liesdamiesi prie tokių paviršių nuolat kontaktuosime ir su ant jų likusiu cheminiu junginiu, nors vizualiai to ir nematysime. Tokia medžiaga, pavyzdžiui, yra ketvirtiniai amonio junginiai, todėl jų namuose reiktų vengti“, – sako L. Žarnauskas.
Pasak eksperto, labai svarbu skaityti gaminių etiketes, kam dezinfekcinis skystis skirtas. Taip pat pravartu pasidomėti, ar dezinfekcinis produktas turi galiojantį biocidinio produkto autorizacijos liudijimą mūsų šalyje – juos tvirtina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Negalima naudoti paviršiams skirtų dezinfekcinių priemonių rankų ar odos dezinfekavimui, nes jos gali sudirginti ar nudeginti odą, nebent dezinfekcinis skystis skirtas ir paviršių, ir rankų dezinfekavimui. Paprastai paviršių dezinfekcijai skirtos priemonės yra kur kas stipresnės koncentracijos, nei skirtos žmonėms“, – pastebi chemikas.
Pasak specialisto, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios dezinfekcinių skysčių veikliosios medžiagos gali būti pavojingos jautriai vaikų ar vyresnių asmenų odai. Net dažnai naudojant rankoms skirtą alkoholio pagrindo dezinfekantą, galima išsausinti ir sudirginti odą. Taip pat reikėtų įvertinti, ar vaikai atitinkamą priemonę gali saugiai naudoti savarankiškai, nepamiršti, kad alkoholio junginiai garuoja aplinkos temperatūroje, yra degūs, gadina daugumą plastikinių paviršių, PVC dangą ar nitrilinius gaminius, tokius, kaip vienkartinės pirštinės. Vaikams saugus pasirinkimas galėtų būti dezinfekantai su hipochlorito rūgštimi.

Ar visi dezinfekantai veikia vienodai?

Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse ar internetu parduodami dezinfekciniai skysčiai dažniausiai pagaminti įvairių alkoholio junginių pagrindu. Taip pat juose gali būti papildomai pridėta vandenilio peroksido ar kitų cheminių medžiagų, kad būtų padidintas jų efektyvumas, nes vien alkoholis nenaikina tam tikrų rūšių virusų, taip pat sporų.
Pasak chemiko, visi NVSC patvirtinti ir autorizacijos numerį turintys dezinfekciniai skysčiai yra leidžiami naudoti. Tik svarbu atsirinkti ir namuose nenaudoti skysčių, skirtų, pavyzdžiui, sandėlių ar gamyklų dezinfekavimui, nes jiems keliami kiti reikalavimai ir tokius dezinfekantus gali naudoti tik specialistai.
Jeigu dezinfekantą planuojama naudoti rankoms, jis turėtų būti 1 tipo biocidas, priskiriamas asmens higienos grupei. Jeigu dezinfekcinis skystis naudojamas paviršiams dezinfekuoti, pavyzdžiui, nuo SARS-CoV 2 viruso, jis turėtų būti priskirtas bent 2 tipui – tai buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai. Jie tinkami dezinfekuoti orą, paviršius, medžiagas, įrangą, baldus buityje, visuomenės paskirties vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose.
„Renkantis dezinfekcinį skystį geriausia etiketėje įvertinti jo veikliąją medžiagą, tuomet žinosite, su kokiu cheminiu junginiu turėsite sąlytį. Nuo cheminio junginio prigimties ir koncentracijos dezinfekante priklauso ir vadinamasis ekspozicijos laikas – tai laikas, per kurį cheminis junginys sunaikina virusą ar bakteriją. Tačiau tai reiškia, kad būtent tiek laiko dezinfekcinis skystis turi išlikti ant paviršiaus, kad spėtų paveikti ten esančius mikroorganizmus. Jei poveikio laikas bus trumpesnis nei reikalingas konkrečiai cheminei medžiagai, dalis virusų ar bakterijų gali išgyventi ar net įgyti atsparumą konkrečiam cheminiam junginiui“, – pasakoja Vokietijos biotechnologijų bendrovėje dirbantis ekspertas.
Skirtingų veikliųjų medžiagų ekspozicijos laikas gali skirtis nuo vienos iki keliasdešimt minučių. Pasak L. Žarnausko, prieš dezinfekuojant paviršius taip pat rekomenduojama juos nuvalyti nuo nešvarumų, nes virusai ir bakterijos gali pasislėpti po nešvarumais ir dezinfekcinė priemonė jų paprasčiausiai nepasieks ir nesunaikins.

Kokių medžiagų vengti, o kurioms teikti pirmenybę?

Dezinfekcinio skysčio efektyvumą lemia veiklioji medžiaga. Lietuvoje tarp gyventojų populiariausi ir plačiausiai naudojami dezinfekantai su alkoholiais, chloro junginiais ir vandenilio peroksidu, rečiau – su rūgštimis, ir ketvirtiniais amonio junginiais. Koks jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai bei kiek kuri medžiaga efektyvi naikinant koronavirusą bei kitus mikroorganizmus, kaip nurodo NVSC, pateikta žemiau prie kiekvienos veikliosios medžiagos:
• Alkoholiai. Tai vieno ar kelių alkoholių (etilo, izopropilo alkoholio) mišiniai su vandeniu. Ekspozicijos laikas: 1–5 min. Dažnai sudėtinga užtikrinti pakankamą ekspozicijos laiką, nes nuo paviršiaus išgaruoja labai greitai, todėl reikalingas pakartotinis šluostymas. Izopropilo alkoholio garai turi narkotinį poveikį centrinei nervų sistemai. Naudojamas nedidelių paviršių ir rankų dezinfekavimui. Naikina bakterijas, grybelius, iš dalies naikina apvalkalinius virusus, tokius, kaip koronavirusas, nenaikina sporų ir neapvalkalinių virusų. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.
• Hipochlorito rūgštis. Tai iš valgomosios druskos gaunamas vandenyje ištirpusio chloro mišinys. Ekspozicijos laikas: iki 1 min. Neturi neigiamo poveikio žmonėms ir gamtai. Žmonių imuninė sistema hipochlorito rūgštį pati gamina kovai su infekcija. Veikia stipriau nei natrio hipochloritas. Tinka paviršių ir rankų dezinfekavimui. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.
• Vandenilio peroksidas. Tai vandenilio peroksido vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 1-10 min. Nesuderinamas su tam tikrais paviršiais. Gali dirginti akis, įkvėpus purškiamo vandenilio peroksido – ir kvėpavimo takus. Naudojamas paviršių ir rankų dezinfekavimui. Naikina bakterijas, virusus, iš dalies naikina grybelius ir sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.
• Ketvirtiniai amonio junginiai. Tai vieno ar kelių ketvirtinių amonio junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 15 min. Koncentratai sukelia sunkius akių ir odos nudegimus, odos alergiją. Tinka tik paviršių dezinfekavimui. Naikina bakterijas, iš dalies naikina grybelius ir virusus, nenaikina sporų. Po dezinfekcijos ant paviršių lieka veikliųjų medžiagų liekanos.
• Rūgštys. Tai vienos (rečiau kelių) rūgščių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: iki 10 min. Sukelia akių ir odos nudegimus. Tinka tik paviršių dezinfekavimui ir tik tų, kurie atsparūs rūgštims. Naikina bakterijas, grybelius, apvalkalinius ir neapvalkalinius virusus, sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka lakių veikliųjų medžiagų.
• Aldehidai, chloro junginiai. Tai aldehidų (formaldehido, gliutaraldehido) vandeniniai tirpalai, aktyvų chlorą išskiriančių junginių vandeniniai tirpalai. Ekspozicijos laikas: 2-10 min. Didelis toksiškumas įkvėpus ir susilietus su oda, sunkios ilgalaikės pasekmės. Tinka tik kai kurių paviršių dezinfekavimui. Naikina bakterijas, grybelius, virusus, iš dalies naikina sporas. Po dezinfekcijos ant paviršių nelieka veikliųjų medžiagų.